- birulys
- birulỹs sm. (3b) 1. trupinys, birus daiktas: Sumesk bìrulius į kibirą ir nunešk šuniui Dsm. Kap puolęs tėvas su diržu, tai ir nuejo ašaros kap biruliaĩ Arm. Vaikų kap birulių̃, kas juos apdengs! Rdm. ^ Pilna marška birulių̃ (žvaigždės) Srj. 2. lazdelė, bruzgulys: Cit, nebaub', bo zara bìruliu gausi! Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
